Ar galima užrašyti vasarą? Taip!

Vasara praėjo turiningai! Kol vieni ilsėjosi, grupė moterų aktyviai plušėjo: vyko Vasaros rašymo projektas, kuriame 10 moterų sėmėsi rašymo paslapčių. 

Kviečiu paskaityti dalyvių atsiliepmus. O jeigu norite dalyvauti rugsėjo 3 d. startuosiančioje online rašymo laboratorijoje „Lab’as Mano tekstai“, galite registruotis čia:

https://forms.gle/ahnwQBCbWn8QFJJk9

Plačiau apie naująjį  projektą – čia:

http://www.laimingosmoterys.lt/event/labas-mano-tekstai-rasymo-laboratorija-online/

Pasiruoškite nuotykiui!

Šis rašymo kursas – tai daugialypis žinių okeanas, kokio nebūčiau galėjus net susapnuoti. Jis savyje talpina ir švelnumą, ir taisykles, ir kūrybinį įkvėpimą, ir patarimus, kaip dirbti, kai jo nėra.
Rolandos įžvalginės galios manyje sužadino slapčiausius „rašytojos“ klodus, kurie nenustoja stebinti iki šiol. Išmokau atrodo tiek daug, bet tuo pačiu jaučiu, kad tai tik beribio okeano krantai ir pats plaukimo džiaugsmas dar ateityje.
Taip norisi Rolandos prilaikomai eiti gilyn ir gilyn, nesustoti atrasti, nesustoti rašyti.
Ir dar! Šis rašymo kursas slepia daugybę asmenybės transformavimo užtaisų, kurie viduje slapta veikia net ir kursui pasibaigus.
Taigi pasiruoškite nuotykiui! 

Eglė Janulevičiūtė RaieDey (Indija)

Programos esencija – komentarai

Pati programa koncentruota ir optimali dirbančiam žmogui. Man buvo atradimas, kad rašymas turi tokią struktūruotą teoriją, kuri labai naudinga rašant informacinius tekstus atliekant kūrybines užduotis.
Didžiulė nauda išbandyti įvairių žanrų tekstų rašymą. Ir žinoma, didžiausia ir vertingiausia dovana – grįžtamasis ryšys – komentarai. Kiekvienas žodis, sakinys ir minčių eiga nuglostyti ir sudėti į vietas taip, kad suskambėtų. Komentarai, tai visos programos nektaras, esencija, jie tiesiog būtini. Tai dovana Kalėdų rytą. Kompasas nurodantis kryptį ir kelią.
Aš dar nejaučiu, kad programa baigėsi, tai inercija, begalybė, kai kelio atgal nėra, tai tokia būsena, kai arba sustoji arba žinojimas neša tolyn.
Vis dar stebiuosi besiveriančiais klodais, kurie lyg suspaustas oras radęs mikro plyšį po truputį veržiasi į erdvę. Man labai patinka rytais rašyti, jau žinau, kad mokysiuos terapinio rašymo. Man tai lyg kūno dalis, kurios nepastebėjau turint visą savo gyvenimą. Jaučiu, kaip pradėjusi rašyti ir sulaukusi palaikymo – grupės, Mokytojos, drąsiau rodau savo tekstus kitiems.

Sonata Lygnugarienė (Lietuva, Klaipėda)

Kaip gavusi dovaną

Tikrai jaučiuosi, kaip gavusi dovaną, kurios vertės dar iki galo nesuvokiu – visa kas gera, tik prasidėjo. Nesakau, kad buvo lengva, bet tikrai verta buvo suspausti vasaros laisvalaikį ir užsiimti rašymu.
Šiame kurse išmokau informacinio ir kitokio teksto struktūros, kokios yra bet kokio rašinio pagrindinės dalys.
Supratau, kad paspaudus save, galiu rašyti ir kitokio žanro rašinius, ne tik tuos, kurie natūraliai plaukia iš manęs. Nesakau, kad pamilau tuos žanrus, bet jei reikia, rašyti galiu :). Dar kartą buvo patvirtinta, kad rašymas – tai darbas, o ne laukimas įkvėpimo ar mūzų apraiškų, kad tai reikalauja kasdienio treniravimosi norint pralaužti susikaustymo, ribotumo rėmus.
Man buvo labai naudingi komentarai, nes padėjo pažvelgti į savo rašinius kitu kampu, atkreipti dėmesį į šlubuojančias ar perspaustas vietas.
Nei karto nepasijutau blogai dėl „kritikos“, jei taip galime pavadinti – tai yra didžiausias komplimentas Rolandai, nes paprastai sunkiai priimu kritiką, visad noriu gintis. Komentarų labiausiai laukdavau ir manau, kad jie buvo idealus balansas tarp patarimų, kaip patobulinti rašinį, ir pripažinimo/pagyrimo bei paskatinimo eiti toliau.

Milda Petrauskienė (Lietuva, Klaipėda)

Kylančia banga

Programa sudaryta labai profesionaliai, per visą projektą vesdama kylančia banga – nuo savos istorijos iki interviu su pasirinktu žmogumi.
Atlikdama užduotis įgavau neįkainuojamų teorinių ir praktinių žinių apie rašymo subtilybes. Atlikdama kiekvieną užduotį, augau ir aš. Visi patirti jausmai išsiliejo mano tekste „Ji tyliai užveria duris“.
Pirmas įspūdis, gavus naują užduotį, atrodydavo per sudėtinga arba jų per daug. Tačiau prisėdus, laisvu laiku ir atidžiai perskaičius, įtampa atslūgdavo ir tikdavo patarlė „ne toks velnias juodas, kaip jį maliavoja“.
Visos rašymo užduotys pateiktos išradingai, ne sausai. Teorinės žinios gilino supratimą apie rašymą, o kūrybinės – tobulino rašymo įgūdžius. Visa tai praturtino ir mūsų vidinį pasaulį.
Mokytojos komentarai, tai atskira tema visame rašymo projekte. Jie buvo labai išmintingi ir subtilūs, skatino ir drąsino rašyti. Mokė tiesiog leisti lietis tam , kas liejasi ir nepaisyti Vidinio Kritiko.

Laimutė Jundulienė (Lietuva, Klaipėda)

 

 


Nuostabi kelionė!

Ši programa – tai mano vasaros nuotykis – tikras, sukrečiantis, nepatogus ir dėl to atveriantis bei praplečiantis sąmonę, išjudinęs nusistovėjusius įpročius, paskatinęs stipriau plakti ir atsiverti širdį.
Apie rašymą sužinojau vertingų „amato“ dalykų – rašymo stiliai, žanrai, struktūra, pritaikomumas – viskas man buvo kažkur girdėta, bet padrika, o projekto metu susidėliojo į aiškesnę sistemą, atsirado nuovoka, kas yra rašymas apskritai, ir kiek aiškiau apčiuopiau save tame rašymo pasaulyje…
Labai laukdavau kiekvienos refleksijos ir komentaro, visus daug kartų skaičiau. Rolandos matymas – nuoširdus, rūpestingas, atjautus ir tikslus savo gairėmis bei pastebėjimais ir patarimais – buvo kaip balzamas mano sielai, padėjęs atlukštenti kažkokį mano apsauginės kaukės sluoksnį.
Aš netgi pasakyčiau, kad kursas buvo labiau apie mane ir mano atsivėrimą, negu apie rašymą, nes mano transformacija vyko PER rašymą. Gal, kad užduotimis buvo skatinama atverti širdį, pažinti save – tai buvo nepaprasta, bet kartu – nuostabi kelionė!!!
Tos „laisvos“ užduotys – kaip centrifūga, susuka, o kai paleidžia jau būni pasikeitęs negrįžtama. Jas atlikdama ne kartą jaučiausi kaip po gero pasimatymo su Mūza. O vieną kartą viduje atsivėrė tiek apimties, kad fiziškai netilpo į krūtinę – tas pakylėjimas plėtėsi ir veržė iš širdies, užtvindė visus išėjimo kelius – nepratilpo pro gerklę, neaprėpiau to nei akimis, nei ausimis, nei rankomis – jos buvo irgi pasimetę . Lyg būčiau prisilietus prie kažko absoliučiai didingo. Troškau, kad tai būtų visada ir net bijojau užmigt, kad tai nedingtų!
Nors kasdiena praskiedė savo įvykiais tuos pakylėjančius egzistencinius nirvaninius pergyvenimus, bet tai negrįžtamai pakeitė mano savęs suvokimą, priėmimą, savo būties pajautimą….
Be rašymo viso to nebūtų!!!

Giedrė Rein (Lietuva,Vilnius)

 

 

 

0 komentarai (-ų)

Komentaras

Want to join the discussion?
Feel free to contribute!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *