Vedų astrologė Lina Šmatavičiūtė: “Manau, kad jau gimiau laiminga”

Su Vedų astrologe Lina Šmatavičiūte susipažinau asmeninės astrologinės konsultacijos metu. Sužavėjo jos visapusiškas atsidavimas šiam mokslui.

Lina pasakojo, kad mokslinės literatūros, į kurią trokšta gilintis, turinti net keleriems metams į priekį.

Ir prisipažino, jog yra labai dėkinga gyvenimui už suteiktas galimybes prisiliesti prie astrologinių žinių lobyno, kurio studijoms pašvenčia didžiąją dalį savo dienos.

Astrologės rytas prasideda kasdieniais mielais ritualais, po kurių iš karto sėda prie šventraščių studijų ir astrologinių žemėlapių tyrinėjimo.

Man patiko, kad Lina konsultacijos metu žodžiais nesišvaisto, stengiasi sakyti tik tai, kas svarbiausia. Ir neskuba patarinėti ar konsultuoti. Anot jos, visi atsakymai patys ateina, kai atsigręžiam į savo šaknis, į stipriąsias puses. O gilintis į tai, kur esam įstrigę, nėra prasmės…

Vieną dieną šią nuostabią moterį pakviečiau į interviu. Susitikome senamiesčio šurmulyje.
Ilga, lengvai krentanti juoda suknelė bei akį traukiantys auskarai, liečiantys pečius, atrodė tikrai magiškai ir paslaptingai. Apsikabinome. Lina šypsojosi taip, tarsi sutikusi senai matytą draugę. Jaučiau jos šilumą ir beribę gėrio energiją. Ji tikrai atrodė laiminga moteris….

Lina, kaip tu pati save pristatytum?
Esu ta, kuri keliauja laiku ir dalinasi žiniomis. Keista save vadinti astrologe. Man maloniau būtų save įvardinti, kaip Jyotish astrologijos atstovę. Sritį, kurioje dirbu, matau lyg didžiulį duomenų banką. Tai labai gilus žinių klodas, siekiantis pasaulio sukūrimą. Esu smalsi, noriu tai pažinti ir po to visiems papasakoti. Šiuo metu esu tam atsidavusi nuo galvos iki kojų pirštų galiukų.

Kada ir kaip suvokei, kad esi laiminga?
Manau, kad jau gimiau laiminga ir mano laimės kelias begalinis. Tik suvokimas, kad esu laiminga, užtruko ilgai: gerokai po trisdešimties supratau, kad vidinė ramybė ir yra laimė, tik svarbu ją išlaikyti ir visada į ją grįžti. Daug metų gyvenau su didžiuliu nepasitenkinimu savimi ir savo gyvenimu, nes viskas vyko atvirkščiai nei įsivaizdavau ar norėjau. Kad ir kaip stengiausi savo gvenimą pakeisti, laimė neatėjo. Nesupratau, kodėl ČIA gyvenu, kodėl man taip nesiseka. Viskas atrodė užstrigę ir nejudėjo norima linkme. Ilgą laiką jaučiau spaudimą gerklės ir kaklo srityje. Jis buvo didžiulio vidinio nepasitenkinimo gyvenimu šalutinis veiksnys. Ši kančia ir padėjo suprasti, kad čia kažką ne taip darau. Kartą vairuodama klausiausi mokytojo Artur Sita paskaitos ir kažkas tuo metu manyje pasikeitė.

Manai, kad mokytojo žodžiai buvo tau lemtingi?
Tikriausiai jau buvau pakankamai pasiruošusi naujiems suvokimams ir viduje labai to troškau. Todėl aš išgirdau, ką mokytojas nori pasakyti.

Kokie tai buvo veiksmai savosios laimės link?
Aš nusprendžiau žengti į save ir savo vidinę tylą, nes daugiau taip nebegalėjau. Supratau, kad labai pasiilgau tos vidinės tylos būsenos. Tai palaimos būsena ir iš jos kyla laimės jausmas, kurį jaučia aplinkiniai. Neprisirišimas prie laimės jausmo, o tiesiog ramus palaimingas vidinis buvimas savyje, kad ir kas vyktų išorėje, ir yra tikroji laimė. Su metais vis lengviau nusiraminti ir grįžti į tą būseną, bei ją palaikyti. Tuomet išorinė aplinka tai patvirtina ir ateina džiaugsmas, linksmumas ir dar gilesnis atsipalaidavimas bei lengvumas.

Kada astrologija atėjo į tavo gyvenimą? Prieš vidinę transformaciją ar po jos?
Po vidinių pokyčių aš atradau Vedų astrologiją ir ji atnešė man dar daugiau įžvalgų bei išminties. Lyg kažkas nuvalė mano lango stiklą ir aš pamačiau aiškius atsakymus į savo klausimus, kurie ilgą laiką nedavė ramybės.
Astrologija, kaip mokslu, susidomėjau dar vaikystėje, nors niekada nesiejau savo pagrindinės gyvenimo veiklos su ja. Vėliau pats gyvenimas labai aiškiai parodė, ką turiu daryti.

Kuo skiriasi tiesiog darbas, nuo pašaukimo?
Įdomiausia, kad net negalvoju, kaip jaučiuosi užsiimdama šia veikla, aš tiesiog visa galva pasineriu į astrologiją ir manęs tarsi nebėra: laikas sustoja, išorinis pasaulis išnyksta. Veikla, kuria galime užsiimti, net jei niekada iš jos nepragyventume ir yra tikrasis pašaukimas. Tai, ko negalime nedaryti, ar būtų karas, ar badas, ar maras ir yra mūsų pašaukimas. Viskas užrašyta danguje tą akimirką, kai įkvepiame pirmą oro gurkšnį. Visas mūsų gyvenimo kelias būna įrašytas į tą vieną vienintelę sekundę. Mes tai žinome, reikia tik prisiminti.

Kokiomis savybėmis pasižymi geras astrologas?
Manau, kad geri astrologai yra tiesiog pamišę dėl savo veiklos. Man pavyzdys yra mano mokytojas, visame pasaulyje žinomas knygų autorius, puikiai mokantis sanskritą, Ernst Wilhelm. Geras astrologas turi stiprų mokslinį ir analitinį mąstymą, gerą intuiciją ir yra nuoširdžiai atsidavęs ilgiems tyrimų ir studijų metams, dvasinis patarėjas ar mokytojas, kaip Šri Juktešvaras, Joganandos mokytojas. Astrologijos gali mokytis visi, bet yra didelis skirtumas tarp mėgėjų ir profesionalų, kurie gali pragyventi iš šios veiklos ir turėti ilgametį pasisekimą.

Kaip dažnai žiūri savo horoskopą? Dienos, mėnesio, metų?
Beveik kasdien, nes visą laiką mokausi ir praktikuoju. Lengviausia ir būtiniausia yra pradėti mokytis nuo savo gimimo horoskopo. Jei astrologas negali gauti atsakymų sau, tuomet jis negali padėti kitiems.

Kokių atsakymų tu ieškai astrologijoje?

Astrologija man davė atsakymus į labiausiai kankinančius klausimus ir tuomet atsirado žymiai daugiau ramybės ir aiškumo gyvenime. Pradėjau labiau pasitikėti savo nuojauta. Astrologija man labiausiai padeda, kuomet turiu sunkumų santykiuose. Manau, kad niekuo nesiskiriu nuo kitų moterų, nes pirmiausia noriu būti laiminga su mylimu vyru. Astrologijos dėka atėjo supratimas, kaip svarbu sekti savo sielos keliu, o mylimas žmogus eina šalia tam tikrą laiką, nes jis taip pat turi savo kelią.

Ar planuoji savo dieną? O gal gyveni spontaniškai, pagal tėkmę?
Dabar labiau leidžiu dienai užsipildyti pačiai ir mane nustebinti. Tuo pačiu nepamirštu tos dienos svarbiausių darbų ir susitikimų. Nebegalėčiau dirbti nuo 8:00 iki 17:00, kuomet kažkada tai buvo siekiamybė.

Kas tave įkvepia dienai? Savaitei? Mėnesiui? Metams?
Mane įkvepia, kai galiu įkvėpti ir uždegti kitus. Gera, kad esu reikalinga ir galiu būti naudinga savo veikla, kuomet manęs klausia patarimo. Didžiausias įkvėpimas ir jėgų antplūdis ateina, studijuojant senuosius raštus: puranas, upanišadas, Bhagavad Gita bei mokantis astrologijos. Visai dienai netikėtai gali įkvėpti stipri dvasinė mantra. Tada matau prasmę gyventi toliau ir nuveikti, ką esu užsibrėžus.

Laimingoji diena – kokia ji Tau?
Kasdienė moteriška laimė man susideda iš tvarkingų bei švarių namų, skanaus maisto, buvimo gamtoje, plepėjimo su draugėmis, smagaus apsipirkimo, šiltų, patogių, laisvų, gražių rūbų, patogios avalynės ir kitų mielų niekučių. Laiminga ta diena, kada esu gerai pailsėjusi ir atsipalaidavusi, namai švarūs, šaldytuve skanus pyragaitis, kokybiškai suplanuotas darbo grafikas. Taip pat didelė laimė gyventi gamtos ritmu, kai saulė šviečia galiu būti lauke ar prie ežero, kai niūru ir lyja – sėdėti namie, mokytis ir dirbti, kai norisi miego – miegoti, kai nesimiega – dirbti ir pan.

Ar laiminga moteris turi baimių? Jei taip, gal gali vieną jų paminėti?
Manau, kad laimė ir baimė yra nesuderinamos. Jei bijom prarasti laimės jausmą, tai vadinasi niekada tikrosios laimės ir nepažinom. Įdomiausia, kad laimės net nereikia ieškoti, ją reikia prisiminti ir jausti. Juk galų gale laimė yra viduje, tereikia imti ir pradėti ją spinduliuoti. Skaitytojoms noriu tik priminti: laiminga moteris tada, kada gyvena pagal savo prigimtį. Moteris gyvena pagal savo prigimtį, kuomet ji yra mylinti ir priimanti, nesvarbu koks ugninis ar ramus jos charakteris, tai tik jos asmenybės atspalviai. Moteriai reikia pilnai jausti save, palaikyti ramybės būseną savyje. Tuomet ji išgirsta savo moterišką intuiciją ir priima geriausius sprendimus savo gyvenime. Ji pasitiki gyvenimu ir savo vyru, priima nuoširdų vyro rūpestingumą ir spinduliuoja laimę. Intuicijos dėka ji neužmegs santykių su netinkamu vyru.

Ką pirmiausia turėtų padaryti moteris, kuri ieško ir neranda savojo kelio? Ką patartumei?

Nustoti ieškoti. Rizikuoti „va bank“ ir nieko nedaryti, kol neateis vedimas. Pasilikti tik kasdienę privalomą rutiną ir stengtis ją atlikti su dideliu susitelkimu ir įsiklausymu į kiekvieną savo veiksmą, kaip jis atsiliepia vidinėje erdvėje. Atidžiai klausyti vidinės savo esaties. Laikytis askezės ir tam tikrą laiką dienoje visai nieko neveikti. Tai padės susigrąžinti jėgas ir atsiras aiškumas, ką toliau daryti. Neprievartauti savęs žūtbūt gauti atsakymus visam likusiam gyvenimui, o geriau susitelkti tik į sekantį būtiną atlikti veiksmą ir veikti su pajauta ir vidine meile. Nes mes visada esame kelyje ir jis visada yra teisingas, tik mūsų požiūris yra blogas. Kelyje pasitaikančios duobės ir kalniukai yra būtini mūsų augimui kaip ir gebėjimas išlaikyti pauzę.

Teksto autorė: Ilma Valukonytė, Rašymo laboratoriers Labas MANO TEKSTAI studentė
Foto: Dalia Laimė Photography https://www.facebook.com/dalialaimephotography/

Daugiau informacijos apie Vedų astrologę Liną Šmatavičiūtę:

https://astrosielai.lt/
https://www.facebook.com/astrotarosielai/
https://www.instagram.com/astrosoullin/
https://www.youtube.com/channel/UCTuyWNpkBjWMcaW0DfZZ6Bg