YRA MOTERŲ, KURIOMS PASISEKĖ

Yra moterų, kurioms pasisekė. Pabučiuotos dangaus, jos gimsta patrauklios ir visa, kas jose yra, traukia žvilgsnį – ir veidas, ir figūra, ir gestai. Tėvai jas visuomet vadino “savo princesėmis”. O mamos rodė moteriškumo pavyzdį moteriškais apdarais ir mielomis šypsenomis.

Yra moterų, kurioms nepasisekė. Sudėtingas grožis, sudėtinga situacija šeimoje. Tėvai joms įteiginėjo, kad svarbiausia – protas. Jų mamos visą gyvenimą nugarą lenkė po sunkiais krepšiais, apsirengusios viena ir ta pačia suknele. Tėvai joms niekuomet nesakė komplimentų. Vietoje pirmųjų pasimatymų jos uždirbinėjo pirmuosius pinigus. Ir užaugo susimąsčiusios, sudėtingos, be koketiškų suknelių ant siaurų petnešėlių. Ir jas retai kviečia į pasimatymus.

Ir tada šioms merginoms tenka visko mokytis savarankiškai. Pragariškas darbas – išauginti savyje visiškai naują moterį: lengvą, minkštą, žaismingą. Išmokti vertinti ne tik savo protą, bet ir kūną. Išmokti mėgautis savimi, džiaugtis veidrodyje. Išmokti šypsotis, kada tiesiog eini gatve. Išmokti klausytis mėgiamos muzikos ir kvatotis iš vyriškų juokelių. Pakeisti visus primestus  gyvenimo įpročius. Ir, neežiūrint į Dievo duotas sąlygas bei aplinkybes, leisti sau – būti gražia!

ŠALTINIS: Tamriko Šoli “Moters viduje”
VERTĖ: Rolanda Lu