Kas slepiasi po Jūsų sijonu?

Pastaraisiais metais apie moteriškumo stygių ėmė kalbėti ne tik pačios moterys, bet ir garbūs vyrai, ėmę skalambyti pavojaus varpais, kad vis labiau vyriškėjanti moterų prigimtis baigia iškreipti natūralų lyčių balansą.

Vyrai silpsta, moterys stiprėja ir betrūksta tik kad stipriąja vadinama lytis imtų vaikus gimdyti, nes moterys uzurpavo beveik visas sritis, kuriose anksčiau dominavo vyrai.

Kartą vienoje paskaitoje lektorius mestelėjo. “Visa, kas anksčiau buvo vyriška, nejučia tapo moteriška. Moterys eina į ringą boksuotis, rūko, nešioja kelnes. Ir tai tapo norma. Kažin, o kas būtų, jeigu vyrai pradėtų nešioti sijonus? Ar tai irgi priimtume kaip normą? O juk esame taip netoli to…”

Man atrodo, kad pastaruoju metu internetas tiesiog užgrūstas įvairiais rakursais moteriškumą propaguojančiais seminarais, knygomis, diskusijomis ir pan.

“Kaip susirasti vyrą per septynias dienas”, “Tapk moteriška – ir visas pasaulis bus tavo”, “Karališkas minetas – tiesiausias kelias vyrą padaryti milijonieriumi”, “Tikros geišos kodeksas”.

Aš, žinoma, juokauju, bet šie išgalvoti pavadinimai gana tiksliai atspindi dabartinį visuomenės požiūrį į moteriškumą, jo ilgesį, kuris, deja, dažniau būna nukreiptas į pragmatišką, naudos ieškančią moteriškumo kaukę, nei į išties dvasinėmis vertybėmis grįsto moteriškumo poreikį.

Taigi šiandien moteriškumą mada pavertęs pasaulis vis dėlto yra linkęs jo ieškoti išoriniuose atributuose. Tokiuose, kaip daili, neretai plastinės chirurgijos pakoreguota išorė.

Arba moteriškumas (čia greičiau tiktų žodis “seksualumas”) paverčiamas ginklu, kurio pagalba galima gauti geidžiamų dalykų. Ir ne tik dovanų, pinigų, daiktų, bet ir finansinį saugumą, socialinį statusą bei tariamos laimės garantiją.

Vis dėlto, man atrodo, kad beieškodami moteriškumo, gerokai susipainiojome. Kaip tikri vakarietiško mąstymo apologetai, šios savybės ieškome išorėje.

Kai tuo tarpu tikroji moteriškumo esmė gyvena mūsų viduje. Tai atspindi ir giliai nuo pašalinių akių paslėpti svarbiausi moters lyties bei reprodukcijos organai, jos psichikos sandara, gaivalingos emocijos, kurią kai kurie psichologai prilygina giliai žemės viduje kunkuliuojančiai ir bet kada galinčiai išsiveržti magmai.

Mes galime išoriškai atrodyti kaip manekenės, tačiau elgtis ir galvoti, kaip vyrai. Galime nešioti sijonus, tačiau po jais slėpti kietus kiaušus.

Ir viso to net tobuliausiu makiažu neužmaskuosi. Nes žmogaus esmę lemia tai, kas yra užrakinta viduje ir nematomomis bangomis ištransliuojama į aplinką. Kaip šunys jaučia baimę ir puola galimą agresorių, taip žmonės subtiliaisiais pojūčiais “užuodžia” vienas kitą. Ir dėl to intuityviai jaučia trauką ar atstūmimą.

Gali būti tobula aktorė, tačiau moteriškumo nesuvaidinsi, jeigu viduje nebus meilės, atjautos, rūpinimosi kitais, šilumos, švelnumo, mikštumo, lankstumo, išminties kantrybės ir dar daugybės kitų savybių, kurios nuo neatmenamų laikų buvo laikomos išskirtinai moteriškomis ir todėl ypatingai vertingomis.

Nes gamta ir Dievas jas įdėjo tik į moterį ir tik joje šios savybės pasireiškia harmoningai.

Dėka šių savybių moteris yra kitokia, nei vyras. Ir tai – jos stiprybė, jos nedominuojanti švelni jėga…

© Laimingos moterys