Ieva Žigonė – laiminga moteris, kurianti svajonių gyvenimą
Kiekvienas atėjęs į šį pasaulį, trokšta gražaus, džiaugsmingo, laisvo, įdomaus, pilno meilės ir šviesos gyvenimo.
Žmonės kovoja už savo svajones, ieško dvasinių praregėjimų, ilgisi sėkmingų ir ilgalaikių santykių. Tačiau retas žino, kaip reikia pasinaudoti Visatos dėsniais, kad galėtų įgyvendinti savo tikruosius troškimus.
Ieva Žigonė – nepaprasta moteris! Spinduliuojanti ramybe, nuoširdumu, laime ir meile gyvenimui. Pasak jos, kiekvienas, apsisprendęs gyventi kitaip, gali pasiekti tai, apie ką svajoja. Susikūrusi savo svajonių realybę, ji įkvepia kitus žengti sąmoningumo keliu ir tapti kūrėjais – savo svajonių gyvenimo, savęs paties kūrėjais.
Ieva veda internetinius kursus, seminarus, organizuoja stovyklas moterims, teikia asmenines konsultacijas. Taipogi yra knygos „Sąmoningos realybės kūrimas“ autorė.
„Pokytį daro pats žmogus“, – teigia Ieva. – O aš tik savo pavyzdžiu rodau, kaip stipriai galima daryti įtaką savo realybei. Ir koks iš tiesų gali būti gražus sąmoningas gyvenimas“.
Todėl Ieva, su malonumu ir begaline meile, padeda kitiems kurti dievišką realybę aplink save ir savyje. O ieškantiems tiesos, pateikia įrankius, kurių pagalba galima pasiekti įspūdingų pokyčių.
Ieva, kaip prasidėjo jūsų kelias sąmoningumo link?
Viskas prasidėjo prieš 10 metų, kuomet susipažinau su savo būsimu vyru Rolandu. Mūsų sąjungą, nuo pat pradžių, pavadinčiau dieviška. Mane tai labai stipriai vedė į savęs pažinimą. Susipažinę mudu tolygiai gilinomės į metafiziką, kvantinę fiziką, minčių galią. Domino tai, kad mintimis galime pakeisti savo realybę. Nors aš, ir prieš susipažįstant su Rolandu, minčių materealizacijos technikas jau buvau pradėjusi taikyti. Suvokiau, kad mes galime daryti įtaką savo realybei. Ir sakyčiau, minties galia, prisitraukiau savo būsimą vyrą, (juokiasi).
Iki pažinties su Rolandu turėjau daug nesėkmingų santykių, nusivylimų, neišpildytų lūkesčių. Norėjosi kažko gilesnio, buvau pavargusi nuo ieškojimų ir nusivylimų. Išgirdusi, kad reikia telktis ne į tai, kas nepatinka, o į tai, ko aš norėčiau, pradėjau įsivaizduoti, kaip turėčiau jaustis santykiuose. Ir po kurio laiko sutikau savo būsimą vyrą. Pajutau, kad jis – yra būtent tas žmogus.
Po šešerių metų, kuomet vėžiu susirgo mano mama, įvyko dar stipresnis pokytis. Stebėdama procesą, kuriuo eina sergantis žmogus ir kokie pokyčiai vyksta kūne, man atėjo suvokimas, kad kūnas yra laikinas. Ir kad mes esame daug daugiau. Aš suvokiau, kad mūmyse yra amžinybė, kuri nuolat egzistuoja ir patiria, nepriklausomai nuo to, turime kūną ar ne.
Išlydėjus mamą, manyje prasidėjo milžiniškas budimo procesas ir suvokimai apie tai, kas yra žmogus, kaip mes egzistuojame, kas yra jausmai, emocijos. Kaip emocijos sukuria ligas.
Ir dar vienas stiprus budimo etapas – gręsiančios skyrybos.
Prieš atsiduriant ant skyrybų slenksčio, mudu su vyru išvykome į Peru, pas vietos šamanus. Ten patyrėmė labai labai gilų sielų gydymą. Nėrėme gilyn į savo sielos gelmes. Ir ten atradome labai daug nuostabių dalykų… Po šios kelionės viskas kosminiu greičiu plėtėsi, atsirado dar daugiau meilės ir laisvės. Pradėjome naująjį savo gyvenimo etapą, kuriame viskas klostėsi sėkmingai.
Jūs paminėjote, kad emocijos sukelia ligas.
Daugelis ligų kyla dėl užspaustų emocijų. Tuomet prasideda problemos su mūsų kūnu. Man, jaunai moteriai, gydytojai buvo nustatę sąnarių atritą. Vėliau aš suvokiau, kad tai buvo užspaustas pyktis.
Bet koks nemalonus kūno pojūtis rodo, kad pro tą vietą lengvai neprateka energija, nes yra susidariusi sankaupa. Kadangi kažkurioje situacijoje neleidom sau išjausti jausmų, jie užsirakino ir laukia, kol galų gale išeina per skausmą, karščiavimą, sutrikimus. Daug emocijų žmonės laiko inkstuose, kepenyse. Jei mes kovojame su energija, kurią jaučiame, tai kova tik stiprėja ir nieko gero nebūna.
O kaip reikia elgtis su emocijomis?
Baigusi studijas ir pradėjusi dirbti, aš jausdavausi sudirgusi, nusivylusi, nervinga. Jausdavau pyktį, isteriją, depresinę nuotaiką. Man buvu sunku, aš nesuvokiau, ką man reikia daryti su savo jausmais.
Tuomet prasidėjo ieškojimai, nes nuolatos galvojau, kad turi būti būdas, padedantis emocijas suvaldyti. Aš ieškojau ir atradau – emocijų paleidimo techniką. Taip išmokau keleto pagrindnių dalykų.
Vienas iš jų: tiesiog leisti sau jausti. Jei ateina baimės, pykčio energija, nereikai su ja kovoti, užspausti ar užslėpti. Esmė – leisti sau jausti, kvėpuoti į tą energiją, į tą emociją.
Nereikia savęs smerkti ar pradėti vertinti: kaip aš taip galėjau ir panašiai. Kuomet prasideda kaltinimas, pyktis įsiveržia į išorę ir moterys savo emocijas išlieja ant vaikų, vyro. Jei taip įvyko, reikia leisti sau pabūti su ta energija ir turėti sau daugiau kantrybės bei tolerancijos.
Patyrėtė gręsiančias skyrybas… Ką sąmoningas žmogus turėtų suvokti apie santykus?
Santykiai yra labai kompleksinis dalykas. Apima labai daug sričių. Santykiai su antrąja puse – tai tiesioginis atspindys santykio su pačiu savimi. Ir koks ryšys su savimi? Žmonės dažnai neužduoda sau to klausimo, o kaltina savo antrąją pusę.
Tačiau pamiršta pagrindinį dalyką: jei mes žiūrime į veidrodį ir mums nepatinka atvaizdas, mes juk ne veidrodį keičiame, ar ne? Mes keičiame kažką savyje, kad atvaizdas būtų gražesnis. Santykai ir yra atspindys to, kas yra mūmyse.
Taip pat, dauguma moterų yra išties valdingos ir kontroliuojančios. Jos tiesiog pamiršta, kad savo sutuoktinį taip pat reikia gerbti. Reikėtų suvokti, kad tai yra žmogus, su kuriuo jos pasirinko eiti per gyvenimą. Tai yra jų pačių pasirinkimas.
Ir jeigu jos jau nusprendė ir pasirinko, tuomet savo artimą žmogų reikia palaikyti kiekviename žingsnyje, o ne žlugdyti, pabrėžiant, koks jis yra blogas. Žvelgti į savo partnerį kaip į mokytoją, kaip į sielos bendražygį su kuriuo kartu keliaujam per gyvenimą.
Tai nėra lengvas darbas, atliekamas per vieną dieną. Reikia daug drąsos ir pasiryžimo pažvelgti į tiesą ir suprasti, kas yra viduje ir ką santykis atspindi. Ir pagalvoti, kodėl aš tai kuriu?
Juk niekas mūsų nevaldo iš išorės. Ką mes patiriame realiai, yra mūsų kūryba. Gali būti sąmoninga, pasąmoninga, gali būti konceptai iš vaikystės. Tėvų matytos programos. Reikėtų analizuoti viduje: kodėl taip yra? Ir suvokus kodėl – lengviau paleisti tai, kas trukdo būti darnia pora, transformuoti tai, kas nebetarnauja santykiams ir toliau keliauti kartu.
Daugeliu atveju, moterys dalyvavusios mano kursuose ar internetiniuose mokymuose, pasikeitė. O tuomet ir jų santykiai automatiškai pasikeitė. Nereikėjo kalbėti, mokyti ar kažko daryti.
Santykiai keitėsi, nes jos pakeitė požiūrį, įsitikinimus. Vyro mes niekada nepamokinsime. Kuo daugiau stengsimės mokinti, tuo labiau jis priešinsis. Viskas vyksta sinhroniškai, pagal vidinį pokytį mumyse. Reikia priimti nuolankią poziciją ir besąlygiškai mylėti žmogų, su kuriuo esi. Nes tai parodo, kiek tu myli save. Daugelis moterų, net nežino, kas yra meilė. Aš ir pati to nesupratau… Iik pradėjus gilintis, suvokiau… Meilės energijos pažinimas yra labai įdomus procesas.
O kas yra meilė?
Meilė – tai būsena, kurioje nėra sąlygų, limitų, apribojimų. Yra tik tyras jausmas, kuriame tu esi laisvas. Ir suvokimas – kad kitas taip pat yra laisvas.
O mes dažnai girdime: aš jo (jos ) nebemyliu…
Tai yra pagrindinis klaidingas požiūris. Ir išties, nelabai naudingas. Niekas, išoriškai, meilės mums suteikti negali. Skamba tarsi: .. „aha einu kitur ir tas kitas dabar man duos meilės“… Bet juk meilė ne iš kito žmogaus ateina, o iš mūsų vidaus! Ir tą akimirką, kuomet mes apsisprendžiame mylėti, mes galime mylėti tą žmogų su kuriuo esame, jei pradedame gilintis į santykį.
Dar norėčiau paminėti aspektą apie tėvus. Mes atėjome iš santvarkos, kur žmonėms buvo sudėtinga atskleisti jausmus, rodyti meilę. Po truptį viskas keičiasi, ir mes patys galime atskleisti tėvams, kas tai yra meilė. Be jokių mokinimų, be aiškinimų, tiesiog apkabindami, padėkodami…
Mes naudojame praktiką, kuomet suaugę vaikai eina pas tėvus ir prašo atleidimo už tai, kad buvo atsiskyrę, kad ignoravo, kad mažai skyrė dėmesio ir t.t. Tėvų reakcija būna keista, nes iki tol jie gyveno su užrakintomis širdimis. Bet pamažu, jie taip pat ima išsilaisvinti.
Tad, jei žmogus buvo užsiblokavęs, jis turi sampratą, kad kažkas kitas turi jam duoti meilės. Jiems atrodo, kad tėvai turėjo duoti, ir kad kitas gali mus padaryti laimingus. Bet tai yra visiška iliuzija.
Tik mes patys suvokę meilę savyje, galime ją skleisti kitiems. Ir jei norime gerų santykių su antąja puse, visų pirma, mes turime taisyti santykius su savo tėvais.
Nes jie yra santykių pagrindas. Kuomet santykis yra harmonizuotas, mes pereiname prie antrosios pusės ir stebime, už ką turime prašyti atleidimo.
Na ir dar norėčiau paminėti, kad išties būna atvejų, kuomet moterys per ilgai gyvena prisirišusios ir bando gelbėti santykius meluodamos sau – ir kitam žmogui. Jos tai daro dėl kaltės jausmo, dėl baimės palikti vyrą, dėl vaikų. O galbūt, ten tikrai jau nieko nebeliko, tik įsikabinimas nevykusio projekto – „šeima“. Tuomet geriau jau leisti vienas kitam judėti atskirai su meile, su pagarba.
Kiekvienas atvejis yra individualus ir vienareikšmiškai kažko teigti negalima.
Tam, kad atkurti ir harmonizuoti ryšį su savimi, atrasti tai, ko trokšta siela, išlaisvinti meilę sau tam, kad galėtume kurti ryšį su kitais… jūs organizuojate moterų stovyklas?
Taip. Moterų stovyklos sulaukia gana didelio populiarumo. Ypatingai stovyklos Tailande arba Balyje. Tačiau moterys renkasi ir Lietuvje bei Europoje.
Visų pirma, išsirenkame labai gražią vietą. Stovyklose palaipsniui yra vykdomas darbas. Svarbiausia – atviras bendravimas. Moterys labai atvirai išsipasakoja savo situacijas. Dirbu ne viena, su kolegėmis. Per įvairias praktikas, padedame moterims transformuoti situacijas, kurios joms trukdo, jaustis laisvesnėms, labiau mylinčioms, labiau pasitikinčioms savimi.
Labia daug dirbame ir su tėvų bei protėvių linija. Su visom kartom. Nes mes – esame palikimas. Viskas yra mumyse.
Dirbame su įsitikimais apie pinigus, gausą, veiklą, seksualinę energiją. Norėčiau paminėti, kad daugelio moterų seksualinė energija yra užspausta. Moterys neleidžia sau jausti aistros, neleidžia jausti tos energijos. O tai yra pagrindinė kūrybinė energija, kuri generuoja gausą, kuria sėkmingą veiklą ir padeda santykiuose.
Taipogi dirbame su labai svarbia tema – menstruacijų ciklu: kas yra ciklas? Kaip tame cikle būti, kaip elgtis, kodėl jis reikalingas? Daugeliui moterų tai yra trukdis. Mes padedame suvokti, kad turėti ciklus yra didžiulė privilegija.
Labai daug praktikų kurios padeda susijungti su savo kūnu, su savimi, su aplinkiniais, su gamta. Gamta – tai dieviška visatos energija. Daugelis būna praradusios ryšį su aukštesniąja energija, kuri duoda labai labai daug jėgų, padeda susijungti su intuicija.
Taigi savaitę, arba devynias dienas, dirbame tolygiai su visomis temomis.
Jūsų manymu, kada moteris jaučiasi laiminga?
Manau kieviena moteris atsakytų skirtingai. Man laimė yra – būti mylima ir mylinčia. Man laimė yra džiaugtis gamta, gyvenimu. Labai svarbu yra laisvė: laisvai judėti, keliauti, mėgautis.
Labai mylių gyvenimą… Aš manau, laiminga moteris yra ta, kuri gyvena aistroje gyvenimui! Ir aš visuomet sakau, kad esu – įsimylėjusi gyvenimą! Tai toks yra mano santykis su juo.
Ir mano nuomone, kad tikrai laiminga moteris yra – įsimylėjusi moteris! Įsimylėjimą galima patirti kiekvieną dieną ir stiprėjantį viskam: ir savo vyrui, ir savo kūnui, ir aplinkai.
Kas yra sąmoningas žmogus? Ir kodėl, daugelis žmonių bijo ir nesiryžta žengti šiuo keliu?
Kodėl bijo? Žmonės bijo, kad nebeturės ko kaltinti. Tapęs sąmoningu, tu
suvoki, kad viskas, kas vyksta, yra – tavo atsakomybė. Kai kurie žmonės tos atsakomybės bijo, nes ji gali būti per sunki. Ir tuomet jie lieka nesąmoningame patyrime, kuriame vyksta aukos žaidimai, įsiveliama į aukos perspektyvas.
Sąmoningi žmonės yra tie, kurie nebenori būti aukos vaidmenyje, nebenori gyventi kančioje arba tiesiog nori patirti dar daugiau laisvės ir meilės. Ir tuomet jie renkasi kitokį gyvenimo būdą.
Taipogi, sąmoningas žmogus yra labai pagarbus kitiems. Jaučiantis pagarbą kitų žmonių pasirinkimams, kad ir pasirinkimą neiti samoningumo keliu. Pagarba ir nuolankumas, mano suvokimu, visuomet eina kartu.
Sąmoningas žmogus suvokia, kad nieko nežino. Kad dar turi labai daug atrasti ir patirti. Jis yra nuolatiniame ieškojime. Todėl yra atviras viskam, kas vykta. Ir nuolat lieka mokiniu, kuris mokosi is situacijų, mokosi iš gyvenimo.
Budrus minčių stebėjimas yra vienas svarbiausių sąmoningumo kriterijų. Tai yra esminis žingsnis. Kuomet netikime aklai, kas vyksta, bet keliame klausimą, ar tai, kas vyksta yra tikra?
Įdomus faktas yra tai, kad mes kiekvieną dieną patiriame 90% tų pačių minčių, kurias turėjome vakar. Nesąmoningas žmogus pasiduoda tam pačiam minčių srautui ir visąlaik gromuluoja tas pačias mintis. O kokios yra mintys, tas ir vyksta gyvenime. Tik pradėjus stebėti, analizuoti iš kur visa tai ateina, pradedamas keisti minčių srautas. Nepradėjus stebėti, nebus įmanomas joks pokytis.
Išleidote knygą “Sąmoningos realybės kūrimas”. Apie ką ši knyga? Ar
tai pirmoji jūsų knyga?
Taip, tai pirmoji mano išleista knyga. Pavadinčiau ją pratybomis. Man buvo labai lengva ją sudaryti. Aš tik laukiau įkvėpimo, kokia forma tai padaryti. Ir kuomet atradau formą, informaciją sudėliojau labai greitai.
Ši knyga – tai įrankis žmonėms, norintiems sąmoningai kurti realybę. Joje nurodyti visi žingsiai, pateiktos užduotys, kurias reikia vykdyti norint pradėti kurti savo svajonių gyvenimą.
Pagrindinė užduotis – nukreipti minčių srautą teigiama linkme į tai, ką mes norime kurti. Tam tikruose skyriuose reikia labai tiksliai aprašyti realybę, kokios mes norime pačiose svarbiausiose srityse: kokia asmenybe norėčiau tapti, apie kokius santykius svajoju, kokių namų norėčiau, (namai – tai ne pastatas, o tai, kaip aš juose jaučiuosi) atostogų, laisvalaikio, veiklos. Visas sritis aprašius, yra nurodyta, kaip dirbti su tuo, ką aprašėme.
Tai pratybos su praktinėmis užduotimis, kuriomis gali lengvai naudotis netgi tie, kurie iki šiol visai nesidomėjo sąmoningumo temomis. Tačiau skirta ir tiems, kurie yra pažengę tam, kad galėtų labai aiškiai eiti per programą ir pasiektų efektyvių rezultatų.
Kas yra Sanvaja ?
Pradėjus vesti asmenines konsultacijas jaučiau, kad žmonėms reikia palaikymo. Kad jiems turiu padėti išlikti sąmoningoje aplinkoje. Taip kilo mintis suburti žmones, kurie nori pokyčio tam, kad jie padėtų vienas kitam, kad apsuptų save sąmoningais bendraminčiais.
Ir taip susikūrė bendruomenė, kuri apjungia sąmoningus, dvasiškai augti pasirinkusius žmones, norinčius kurti pozityvią realybę. Tai – visų mano veiklos žingsnių pasekmė.
Ko norėtumėte palinkėti Laimingų moterų skaitytojoms?
Padėkokite sau. Su labai labai dideliu nuolankumu ir su meile… Padėkokite sau už įvairias patirtis, kurias praėjote. Už situacijas, kurias patyrėte… Už jausmus, kuriuos dabar jaučiate…
Ir pajuskite dėkingumą sau. Nes labai dažnai žmonės orientuojasi į išorę, bet, kaip ir minėjau pokalbio pradžioje, santykis visuomet prasideda nuo santykio su savim.
Labai labai linkiu pagalvoti ir padėkoti sau už tai, ką nuostabaus jūs sukūrėte. Padėkokite sau net ir… už nemalonias patirtis.
Tiesiog padėkokite už viską. Nes dėkingumas – yra labai labai aukšta vibracija. Ji sukuria labai daug magnetizmo. Ir kuomet mes esame pilni dėkingumo sau ir kitiems, mes į savo gyvenimą pritraukiame labai gražius ir gerus dalykus.
Pokalbio autorė: Dovilė Adomaitienė, Rašymo laboratorijos Lab`as MANO TEKSTAI studentė
Foto: iš asmeninio Ievos ir Rolando Žigonių archyvo.
Komentaras
Want to join the discussion?Feel free to contribute!