Gamtos fotografė Andželika Mi: „Smagiausia fotografuoti augalus, jie neišpuikę modeliai“

Su Andželika Mi – charizmatiškąja fotografe iš Klaipėdos, susitinku ankstyvą ūkanotą rytą. Kiek neįprastoje vietoje, miške, už jo – visai šalia ošianti jūra…

Sutartu laiku išvystu besišypsantį pažįstamą veidą. Nuostabi meniškos sielos moteris, gyvenimą ir gamtą mylinti dviejų sūnų mama. Jos šypsena nuramina ir atpalaiduoja, žadėdama puikų laiką drauge gamtos apsupty ir smagų pašnekesį…

Andželika, kaip pristatytumei save?
Save prilyginčiau spalvotai vasarėlei. Saulėta, šilta, kvepianti lietumi ir pagrūmojanti žaibais, bet motiniškai globėjiška. Ko gero, debesų ganytojai meteorologai puikiai apibūdintų mano paveikslą: protarpiais nušvis saulė, vietomis palis, galima perkūnija, antroje dienos pusėje vėjas nepastovios krypties, įdienojus, švies kaitri saulė, vėliau stos rami naktis.

Štai tokia, kūrybinga mąstytoja ir esu. Mažytis taškelis Visatoje. Tik tą taškelį ištrynus, suprastume, koks jis svarbus ir reikšmingas dinamiškoje gyvenimo matricijoje. Štai tokia aš – su margais gyvenimo atspalviais ir visais jo prieskoniais.

Kokie yra tavo pomėgiai?
Pomėgių turiu daug, bet priklauso nuo įkvėpimo, nuotaikos. Rudenį, žiemą atšalus orams mėgstu namie sukurti jaukią atmosferą, užsidegti žvakutę ir tapyti. Dažniausiai tapau augalų motyvus, mėgstu jų grakščias formas perteikti ant lapo. Vasarą, žolinėjimo metas, į išvykas visada imu ir savo draugą fotoaparatą. Mėgstu detaliąją/macro fotografiją, kur augalas užfiksuojamas tarsi pro padidinimo stiklą.

O kas lieka pavasariui?
Pavasariui taip pat tinka fotografija. Mėgstu įamžinti pirmuosius pumpurėlius, besikalančius lapelius. Ilgi pasivaikščiojimai jūros pakrante. Atrodo, išeini ir grįžti visiškai naujas, pasikrovęs visų stichijų.

Kaip atsirado fotografija tavo gyvenime?
Vaikelio gimimas atnešė į mano gyvenimą fotografiją ir meilę augalams, aromaterapiją, augalų motyvų tapymus. Ne šiaip yra posakis: vaikai – pasaulio gėlės. Nesuvaidinti ir nesumeluoti žmogučiai. Taip su mažyliu gimiau, susiformavau ir nauja aš. Turėčiau būti dėkinga išpuikusiam fotografui, kuris nesutiko fotografuoti mūsų mažylio. Buvo vos tik gimęs, dar gležnutis, tvirtai galvytės nelaikė. Menkas modelis.
Na, mamos užsispyrimas didelis, lygiai toks pat, kaip ir jos meilė kūdikiui. Tokį trapų, kaip ir pirmąjį gėlės žiedelį, bandžiau, karts nuo karto kantriai užfiksuoti. Taip ir atsirado pirmieji kadrai.

Kas tau yra fotografija?
Nuo mažumės labai mėgstu vartyti fotografijas, ypač senas, vintažines. Kuriuose nors ir viena veido išraiška – emocija, bet užtat labai gražūs aprėdai, puošnios suknelės ir aksesuarai. Mintimis nuneša į kitą šimtmetį, tarsi keliavimas laiko mašina.

Man fotografija daugiau mielas užsiėmimas, nei darbas. Sakyčiau, savotiška saviraiškos forma.
Tai tarsi mažas spektaklis, o tu jo režisierius. Matymas kitu kampu, per kitą prizmę.
Būti vienu metu, nematomu fotografu, būsimu žiūrovu ir režisieriumi. Išjausti bei pateikti, tai ką, noriu pasakyti -lyg nebylus susikalbėjimas, grindžiamas tik pojūčiais. Tas sekundinis stop kadras, kalbantis apie tai tiek daug. Joje emocija yra svarbiausia. Papasakoti istoriją, parašyti romaną, ar net pasekti pasaką – ir tik vienu fotoblyksniu.

Kas gi tave įkvepia fotografuoti?
Labiausiai įkvepia augalai. Dauguma klausia, kodėl būtent jie? Atsakau augalai patys geriausi modeliai – gražūs, tylūs ir nebylūs.

Įkvepia pati idėja, vizija. Noras sukurti truputį magijos, mistikos… Kartais save palyginu su Alisa iš stebuklų šalies, kuri leidosi į nuotykius ir pasaulis nebeatrodė toks nykus…

Andželika, kas tau yra grožis?
Grožis – tai galinga jėga, sukelianti tiek daug malonių emocijų. Kiekvienam jis suprantamas savaip, todėl jį sunku apibūdinti. Tai trapumas, gležnumas, saikingumas, o kartais visas spektras visko. Tai yra pagauta emocija! Bet didesnę vertę turi neregimas grožis, kuris spinduliuoja iš vidaus, kai sugebi įžvelgti tą viduje spindintį deimantą!

Ką patartum pradedantiems fotografuoti?
Genialumas, vizija gali padaryti pradžią. Baigti privalo kantrus darbas. Tad meilės ir kantrybės.

Ką ketini veikti ateityje?

Kūryba – foto kadras visada gimsta iš idėjos. O idėjų mano galvoje labai daug, kartais nespėju jų perteikti, popieriaus lape ar kadre…

Būsimi veiklos planai, man tai, kaip vaikelis įsčiose, kurio vardas dažniausiai pasakomas tik jam gimus. Dar tik auginu, brandinu sėklytę. Žiūrėsim kas iš to išaugs…

Ar turi savo mėgstamų fotografų, kurių darbai tavę įkvėptų?
Tai būtų užsienio fotografai. Karl Taylor ir Alex Greenshpun. Pastarojo fotografijose daugiausiai galime išvysti magiškus gamtos vaizdus. Mėgstamų fotografų yra ir daugiau, bet šie mano favoritai.

Pats beprotiškiausias nutikimas fotografuojant?
Oi, šį momentą prisimenu labai puikiai, tai buvo artimų giminaičių vestuvės, juose su vyru buvome svečiai ir fotografai.

Saulėtą vasaros dieną, gražus jaunųjų sumanymas jūros pakrante pajodinėti žirgais. Žinoma, jauniesiems tai buvo smagi atrakcija. O mums teko bėgti jūros pakrante, šalia žirgo ir bėgančios nuotakos. Vestuves teko atšokti kiaurai permirkusiais bateliais, pilnais smėlio ir jūros žolių . Ir ko, tik nepadarysi dėl auksinio kadro…

Ačiū už pokalbį.
—
FOTO: nuotraukos iš asmeninio Andželikos (Angelica Mi) albumo.
TEKSTO AUTORĖ: Ligita Guldupienė, rašymo laboratorijos Lab`as MANO TEKSTAI studentė